Depresijos simptomai
TLK aiškiai apibrėžiami depresijai būdingi simptomai – jie apima emocijų, mąstymo, elgesio ir fiziologinius pokyčius. Depresija nustatoma, jeigu būdingi simptomai vyrauja mažiausiai dvi savaites. Prislėgtumas ir bloga nuotaika mažai kinta, jos neveikia aplinkybės, bet gali svyruoti paros metu – dažnai žmonės sunkiau jaučiasi rytais. Jei nuotaika svyruoja nuo prislėgtos iki džiugios ar neutralios, depresija nebus diagnozuojama. Išimtis daroma esant neįprastai sunkiems, staigiai pasireiškiantiems simptomams, tuomet ši liga gali būti nustatoma ir nelaukiant dvejų savaičių.
Svarbiausios depresijos simptomų grupės:
- Depresijos metu pasikeičia žmonių emocijos ir nuotaika – vargina liūdesys, kaltė, neviltis, sielvartas. Neretai kartu būna stiprus nerimas, įvairios baimės. Kai kurie žmonės (ypač paaugliai) tampa irzlūs ir pikti.
- Savitas tampa mąstymas – žmonės niūriai ir pesimistiškai įsivaizduoja ateitį, sumažėja savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, atsiranda minčių apie savižudybę. Šių žmonių mąstymas vienpusiškas ir dažniausiai neigiamai interpretuojantis realybę, pvz., žmogus būna įsitikinęs, jog yra „visiškai niekam tikęs“, „visiškas nevykėlis“, „nevertas artimųjų meilės“ ir t.t. Kartais būna varginantis susirūpinimas dėl sveikatos – žmonės vaikšto pas gydytojus, tiriasi vidaus organus, manosi sergą sunkiomis fiziologinėmis ligomis. Sergant depresija pasikeičia ne vien mąstymas, bet ir dėmesio koncentracija, atmintis. Depresijos varginantiems žmonėms sunkiau susikaupti ir įsiminti naują informaciją. O atsiminimai būna vienpusiški – apie tai, kokias gyvenimo klaidas ir nesėkmes asmuo patyrė.
- Pasikeičia motyvacija ir elgesys: sumažėja interesai ir energija, net ir po nežymių pastangų atsiranda stiprus nuovargis, jokia veikla nebeteikia pasirenkinimo. Depresiją išgyvenantys žmonės dažnai verkia. Jei kartu būna stiprus nerimas, žmonės negali ilgai išbūti vienoje vietoje, elgiasi chaotiškai, tarsi “nerasdami sau vietos”. Kartu su depresija gali sustiprėti įkyrumai, kai žmogus pvz., nuolat tikrina, ar išjungė lygintuvą, dažnai plauna rankas ar kitaip nuolat kartoja tą patį veiksmą. Siegdami sumažinti sunkius išgyvenimus, depresiją išgyvenantys asmenys gali žalotis (pvz., pjaustytis rankas) ar imti vartoti alkoholį. Jau minėjau, kad depresija ženkliai padidina savižudybės riziką.
- Atsiranda fiziologinių pokyčių. Dažnai depresijos metu sutrinka miegas – kankina nemiga, ankstesnis atsibudimas ryte arba didelis mieguistumas dienos metu, net ir po išmiegotos nakties žmogus jaučiasi nepailsėjęs. Pasikeičia apetitas – dažniausiai žmonės ima mažiau valgyti, krenta svoris, retesniais atvejais apetitas padidėja, ypač norisi valgyti saldumynų. Dar vienas dažnas depresijos požymis – lytinio potraukio susilpnėjimas, ženkliai sumažinantis seksualinio gyvenimo intensyvumą.
Nuotrauka iš www.streetartutopia.com